Verbų sekmadienis.

Kovo 28 oji – Verbų sekmadienis. Lietuviai šią šventę tapatina su pavasario atėjimu, augmenijos atbudimu, pasidžiaugdami tuo, kad praėjo sunkioji žiema. Verbų sekmadienį žmonės stengdavosi kuo anksčiau atsibusti ir iš anksto pasiruošta kadagio šaka nuplakti miegalius. Žinomas paprotys plakant sakyti magiškus žodžius: „Ne aš plaku, verba plaka! Až nedielios bus Velykos!“. Tokia verba nuo seno būdavo plakama ne tik namuose, bet ir išėjus iš bažnyčios. Iki mūsų dienų daug kur tikima, kad per Verbas pašventinti kadagiai, žilvičiai gali apsaugoti nuo negandų. Dar ir šiandien, ką tik iš bažnyčios parnešta verba pasmilkoma troba, kiti sodybos pastatai – tai juos turi saugoti nuo gaisrų, audrų, kitų negandų. Užėjus audrai, ja pasmilkyk namus ir apie juos – atitolinsi audros debesis. Jei nori, kad ledai neišguldytų ir neišmuštų pasėlių, verbos šakelę įkišk į dirvą. Jei nori, kad sėkmingai išsiristų viščiukai, verbos dūmais aprūkyk po višta perėti dedamus kiaušinius ir pasmilkyk perekšlę vištą. Kad gyvuliai vasarą gerai ganytųsi, verbos šakele paliesk, pasmilkyk pirmą kartą į laukus išgenamus galvijus.

Verbų sekmadieniu prasideda Didžioji savaitė, vedanti link Velykų. Šias dienas gyvenkime pilnatvėje ir prisiminkime, jog nėra tobulų žmonių, visi esame riboti ir skolingi Dievui už gyvenimo stebuklą.