Velykėlės

 Atvelykis – pirmasis sekmadienis po Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę. Tądien daugiausiai dėmesio skiriama vaikams, todėl Atvelykis kartais vadinamas vaikų Velykomis arba Velykėlėmis. Saugiai paminėkite šią dieną šeimose. Lai vaikų džiaugsmas, gera nuotaika, linksmybės praskaidrina jūsų kasdienybę. Parengė Antanina, Sandra, Valentina

 

Vyksta konkurso TRAMTATULIS vietinis ratas

Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso TRAMTATULIS Varėnos rajono savivaldybės vietiniame rate varžosi 31 dalyvis iš Varėnos „Pasakos“ ir „Žilvičio“ vaikų lopšelių-darželių, Panočių ir Senosios Varėnos A. Ryliškio pagrindinių mokyklų, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos, Varėnos moksleivių kūrybos centro, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos, Vilkiautinio, Matuizų, Valkininkų, Merkinės, Krivilių ir Varėnos kultūros centrų. Dalyvių pasirodymai vyksta pagal amžiaus grupes:

A grupės dalyvių (3-6 metų) pasirodymai

https://youtu.be/X1dXo6Pu1sk

Vertinimo komisija nuotoliniu būdu peržiūri renginį ir, aptarę pasirinktų kūrinių meninę vertę, atlikimo stilių, įtaigumą, laisvumą, balso natūralumą, grojimo meistriškumą, sceninę kultūrą, išrenka laureatus, kurie varžysis Dzūkijos regioniniame konkurso rate.

Nacionalinio rato data ir įgyvendinimo forma bus paskelbta vėliau, atsižvelgus į epidemiologinę situaciją Lietuvoje.

Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso TRAMTATULIS tikslas – skatinti jaunąją kartą domėtis savo krašto tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus (dainininkus, muzikantus, pasakotojus).

2021 m. konkursas skiriamas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeomitologės Marijos Gimbutienės 100 metų sukakčiai paminėti.

 

 

„Drugelių“ grupės pasaka ,,Pagrandukas”

 

        Pasaka – tai puikus kūrybos menas. Vaikas su pasakų pasauliu susipažįsta vos pradėjęs kalbėti. Pasakos svarba turi įtakos visapusiškam vaiko ugdymui. Pirma, ji lavina vaizduotę, smalsumą, plėtoja intelektą. Antra, ugdo kalbą, plečiasi žodynas, užsimezga dialogo pagrindai. Trečia, padeda suprasti save ir kitus, pajusti ne tik savo, bet ir kitų norus bei emocijas.

„Drugelių“ grupės ugdytiniams patinka vaidinti pasakas. Pasakos suteikę galimybę pabūti jos veikėjais.

169444837_250860850098797_5999556534614340683_n

https://youtu.be/SfVdaUzQyEo

166013439_2866711603616615_6945148439920269190_n (2)

Verbų sekmadienis.

Kovo 28 oji – Verbų sekmadienis. Lietuviai šią šventę tapatina su pavasario atėjimu, augmenijos atbudimu, pasidžiaugdami tuo, kad praėjo sunkioji žiema. Verbų sekmadienį žmonės stengdavosi kuo anksčiau atsibusti ir iš anksto pasiruošta kadagio šaka nuplakti miegalius. Žinomas paprotys plakant sakyti magiškus žodžius: „Ne aš plaku, verba plaka! Až nedielios bus Velykos!“. Tokia verba nuo seno būdavo plakama ne tik namuose, bet ir išėjus iš bažnyčios. Iki mūsų dienų daug kur tikima, kad per Verbas pašventinti kadagiai, žilvičiai gali apsaugoti nuo negandų. Dar ir šiandien, ką tik iš bažnyčios parnešta verba pasmilkoma troba, kiti sodybos pastatai – tai juos turi saugoti nuo gaisrų, audrų, kitų negandų. Užėjus audrai, ja pasmilkyk namus ir apie juos – atitolinsi audros debesis. Jei nori, kad ledai neišguldytų ir neišmuštų pasėlių, verbos šakelę įkišk į dirvą. Jei nori, kad sėkmingai išsiristų viščiukai, verbos dūmais aprūkyk po višta perėti dedamus kiaušinius ir pasmilkyk perekšlę vištą. Kad gyvuliai vasarą gerai ganytųsi, verbos šakele paliesk, pasmilkyk pirmą kartą į laukus išgenamus galvijus.

Verbų sekmadieniu prasideda Didžioji savaitė, vedanti link Velykų. Šias dienas gyvenkime pilnatvėje ir prisiminkime, jog nėra tobulų žmonių, visi esame riboti ir skolingi Dievui už gyvenimo stebuklą.

1 2 3 25